Pavirvyčio dvaras
Pavirvyčio dvaras, esantis netoli Tryškių miestelio, susijęs su garsiais Lietuvos didikais Šemetomis. Deja, po 1812 metais prasidėjusių įvykių ši pavardė pamažu buvo nustumta į antrąjį planą. Po Napoleono žygio į Rusiją dvare pasiliko gyventi prancūzų leitenantas Pjeras Druvė, kurio giminė dvare gyveno iki 1919 m. Dvare yra buvusi surinkta didžiulė meno kolekcija, kuri Pirmojo pasaulinio karo metu buvo išsaugota,
tačiau 1940 m. rusų kareivių išvežta nežinoma kryptimi. Po Pavirvyčio dvaro savininkų dukters Mortos Šemetaitės ir prancūzo karininko vedybų tolesnis dvaro gyvenimas artimai susijęs su Prancūzija ir jos provincija Burgundija, iš kurios ir kilęs P.Druve. Joje daugiau kaip 20 metų išgyveno ir Morta. Paklausę tėvų prašymo ir parvykę ūkininkauti į gimtinę, jau Druve kartos, kurias vietiniai gyventojai vadino Drupėmis, o patį dvarą Drupine, pamažu užmaršties dulkėmis užklojo Šemetas, žinomą Žemaitijos bajorų šeimą. Pavirvyčio dvaras iki 1940 metų vasarą prasidėjusios nacionalizacijos priklausęs dviem Druvių palikuonių šeimoms, Elenai Bliumbergienei ir Michalauskams, turėjo beveik 250 ha žemės ir buvo pavyzdingas ūkis. Čia išaugintos kiaulės ir karvės pelnė prizinių vietų parodose Šiauliuose. Saviems reikalams buvo pastatytas ir veikė prie Juodupio vandens malūnas. Sodybą puošė tvenkinys, gyvatvorės, gėlynai. Čia auga galingi ąžuolai. Vienas iš jų — tikras galiūnas, kurį penketas vyrų teįstengė apglėbti — 6,2 metro siekia.