Žemaičių karaliaus Ringaudo dvaras
A. Gedvilas statydamas dvarą turėjo tikslą ne tik išlieti susikaupusias kūrybines galias, bet ir atkreipti dėmesį į senųjų laikų Žemaitijos istoriją. Reikėjo žmonių, kurie rinktųsi, kalbėtų, svajotų, domėtųsi senąja Žemaitijos kultūra, studijuotų ją, stengtųsi atkurti. Jis jautė pareigą vėl įžiebti amžinąją šventąją ugnį. 1994 m. ant Šatrijos susirinkę Ringaudo dvaro dvariškiai bei Romuvos žyniai tą Amžinąją ugnį uždegė pagal visas žinomas senųjų laikų tradicijas. Nuo kalno Amžinoji ugnis buvo pargabenta į Ryškėnus ir apsigyveno dvaro židinyje. Tautodailininko Adolfo Gedvilo iš ąžuolo ir akmens suręstas statinys, suprojektuotas pagal paties šeimininko fantaziją ir užmojį. Pasak kūrėjo, taip kadaise atrodęs legendinio Žemaičių karaliaus Ringaudo dvaras. Tik po žinyčią, alkierių, skliautuotą puotų menę, mergų kamarą ir požemio rūsį klajoja ne šmėklos, o nuolatiniai dvaro gyventojai bei smalsūs lankytojai. Namus sergi žinyčios aukure nuolat plevenanti deivės Gabijos ugnelė.
